Man priklauso tik trys ryto valandos - nuo šeštos iki devintos. Tai trys valandos iki mirties. Devintą jau pradedu sutikti vieną kitą žmogų, devintą prasideda mano mirtis ir tęsiasi iki vakaro. Reikia išmokti laikinai numirti kasdien. Reikia išmokti apsimesti mirusia. Tai žino kai kurie gyvūnai. Poezija - tai išeitis, kai nebėra jokios išeities.

(c) d.paulauskaitė