<< Visus kitus galbūt irgi aplankydavo toks pat nerimas. Nuo to juos gydydavo veikla. Jie nevertino gyvenimo - maištaudavo. Laimei, visuomenė bloga. Ką jie darytų, jei vieną dieną atsirastų tobula visuomenė? Jie nebegalėtų prieš ją maištauti, taigi nerimo objektas pasirodytų visa savo nuogybe, visu savo siaubu.
Mano nerimas buvo manyje, ir jokia visuomenė man negalėjo padėti. O be to, visos visuomenės yra blogos, ar buvo bent viena gera per visus laikus? Per karus ir revoliucijas išsižudome. Žmonės verčiami žudyti vieni kitus. Kad išsižadėtų savęs. O gal šitaip mėginama įveikti mirtį? >>


Eugène Ionesco.  Le Solitaire  (1973)