Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kiekviena diena - lyg nauja smiltelė akyse, dėl kurios jos vis stipriau peršti. Kiekvieną rytą akys vis labiau panašios į raudonus biliardo kamuolius. Vaizdas, toks aiškus anksčiau, praranda kontūrus: kažkas pakišo akvarelę po tekančiu vandens čiaupu. Užsimerki ir bandai pabudinti miegančius po kaušu, kad jų plačiai atmerktos akys vyniotų ryškiaspalvius siūlus iš praeities.  Iš ten, kur pasaulis baigias. Tai jie, kol kas miegantys, palieka savo širdies formos ženklą ant dilbio. Ne, neskauda. Peiliais jie darbuojasi ne kaip chirurgai. Vos brūkšteli, kad kraujas grąžintų kontūrus. Jokių skausmingų atavarų. Tik perštėjimas ir šiluma. Žinau, turėčiau atlikti ir tą, ir aną, kas suteiktų man tikrumo, bet pojūčiai migdo. Būdrauju naktimis: fizinė nemiga yra proto miego perekšlė. Turiu būti tikslus. Kiekvienas perekšlės kiaušinis turi patekti į apskaitą. Nesu tiek nukvakęs. Nors protas ir miega, bet Vakarų antic of body & mind yra pažengęs gerokai toliau. Vienintelis skirtumas smiltelės akyse.


2007-07-26 23:57
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą