Miegojau prie jūros. Buvau pavargus, negirdėjau, kaip ošė.. O šįryt Gintarų Rankiotojas pasakė, kad jūra audringa, ant kranto per naktį išmetė daug žolių, žuvų ir negyvų paukščių, kur iškart juos draskė ir lesė kiti paukščiai. O dar sako, varnas varnui akies nekerta...
Amžinas savaitgalis mylimojo glėbyje. Tik diplominis kaip koks ant šakos pakabintas akmuo, einant pro šalį, į galvą trinkteli nestipriai. Se lia vi. Toks gyvenimas, taip turi būti. Taip ir yra. Taip ir bus.
O kol kas tik miegas švelniai apkabintai...