Išprotėsiu, Jori, imsiu ir išprotėsiu, pamatysi, kaip kad laipteliai, vedantys į rūsį su uogiene, jų daug daug daug daugdaugdaug ir nespėji suskaičiuoti, o juk ir neskaičiuoji, kai lipi uogienių. O gal jie ir yra svarbiausia, Jori, skaičiuok laiptelius, skaičiuok, mano ramybe, mano saugume, skaičiuok laiptelius, nes jų visada bus tiek, kiek yra, bus tiek, kiek visada buvo, nes tai yra teisybė, tai yra amžina ir nekintama, laiptelių skaičius, vedantis į uogienių rūsį, nors tiesą sakant, uogienės irgi nekinta, jos visada ten, ir gerai, gerai žinoti, kad jos ten... Jori, skaičiuok laiptelius. Kai suskaičiuosi, ir vieno nebus, žinok...kad vieno nėra. Bet taip nebus.
Uogienės
vyšnių
ir aviečių
jos ne žalios
Jori, aš tai pavargau ir kartu ne - Jori, aš nežinau...