Iš mano susirašinėjimų su Ir kiti:
1. "Tu, administratoriau, rašai man ištrindamas mano kūrinį, kad jis "nepasizymi savybemis, kurios butinos, kad kurinys butu publikuojamas."
Toliau tu ir tavo tokio pat lygio kolegos rašote, kad turite "gera literaturini isprusima ir skoni," esate "aktyvus, gebantys buti objektyviais ir del siu priezasciu administracijos pasitikejima gave vartotojai".
Turbūt nesugebėsi paprieštarauti, kad čia ne apie tave, nes iš daugelio tavo komentarų ir tavo kūrinių matomas ir literatūrinio išprusimo, ir skonio, ir daugelio kitų dalykų, susijusių su literatūra nebuvimas.
Vien ko vertas šis opusas, pavadintas "Giria (???)".
Kaip niekur kitur šiame puslapyje yra akivaizdus ir net nepridengtas pataikavimas antpečiams ir begėdiškas savęs sumenkinimas iki tokio lygio, kad rašomos panegirikos šlamštui. Šlykštu.
Jei esi protingas, įsižiūrėk į savo rašliavą ir netikėk liaupsėmis, po jomis nieko nėra."
2. "Puiku. Matau, kad nematęs akyse žmogaus, vien iš per aplaidumą praleistos raidės ar nepalankaus atsiliepimo apie tavo a la kūrinį, sprendi - sveikas žmogus, ar ligonis. Jei tu įvertintas nepalankiai, reiškiasi tam žmogeliui kažkas negerai su galva.
Tuo pačiu principu galėčiau vertinti ir tave, bet...
Pirma, stočiau į vieną gretą su tavim, t.y. nusileisčiau iki tavo lygio. O tai man nepriimtina. Pažiūrėsiu, ar tu gali pakilti iki mano lygio.
Antra. Asmeniškumais paremtas pyktis, nors ir bandai dangstytis Kristaus propaguojama meile, puikiai atskleidžia tavo asmenybės nesuderinamumą su administracinėmis pareigomis. Tu lengvai esi išprovokuojamas agresijai, lengvai išvedamas esi iš pusiausvyros, prarandi blaivią galvą ir šaltą protą, svaidaisi netinkamais administratoriui išsireiškimais, tipo psichopatai, ligoniai, grafomanai ir pan.
Dėl grafomanų, beje, ir dėl kursų. Negi tikrai manai, kad tie tavo keli, kitų neskaičiau, darbeliai yra ko nors verti? Negi tikrai nesupranti, kad jie pataikūniškai yra pervertinti? Negi tvirtinsi, kad vertinant nebandoma kažkam atkeršyti arba kažkam pasigerinti?
Priimkime realybę kokia yra, o ne kokia turėtų būti.
Beje, niekada, net parodijuodamas kai kuriuos poetus, nevadinau jų grafomanais. Ne man, žinoma, mokyti, bet administratorius, turėdamas tikslą populiarinti svetainę, neturėtų savo lankytojų viešai (ir ne viešai taip pat) užgaulioti tokiais išsireiškimais - grafomanai, ligoniai ir t.t.
Tai buvo paskutinis mano kreipimasis į tave, nenorėčiau ateityje nieko apie tave girdėti, nei matyti tavo beverčių komentarų ar žinučių. Gali sau tyliai su pasitenkinimu pilti kuolus ant mano darbų ir trinti iš malonumo rankas. Sudieu."