Rožės jau vysta... po truputį.. po vieną žiedą... imu žirkles į rankas ir kerpu tuos greitai pabirsiančius skuteliais... dedu ant stalo ir džiovinu... kai visos rožės sudžius, padarysiu mažytę puokštelę, kuri primins vieną dieną, kai be žodžių pasakei, kaip mane myli...