kiekvieną sekmadienį praeinu pro laidojimo namus su tokia kvaila rožine iškaba "teikiame laidojimo paslaugas". geras paslaugas teikia. kiekvieną kartą ten prie durų stovi vyrai ir moterys ir dūmina arba atvažiuoja mašinos pilnos vainikų. žodžiu, visko daug, bet viduj tik vienas negyvas. šiandien buvo baisiausia:mačiau karstą. aš alergiška karstam, kai mirsiu nenorėsiu jokio karsto ir blogai tiems, kurie nepaklausys. po to, kai jau buvau nutolus nuo rožinės svajonės, žaliojo tilto stotelėj  susirinko daug bobučių iš bažnyčios. jos labai smirda.