Susiparinau. Per egzą visi laksto atseit į tuliką - špėrių pavartyt, o paskui prirašo po tris lapus beletristikų. Nafik. Ir tik po egzo ateina geriausios mintys. O kai pavartai sąsiuvinį, pamatai, ko neparašei... Et.

Mes esame taip įsikabinę savos kasdienybės, savų pasikartojimų, kad, net ir norėdami pokyčių, neįstengiame pasileisti nuo įprastinio gyvenimo būdo. Ar tai, kad pradedame abejoti svajone, kai jau tikrai galime ją išpildyti, reiškia, kad ta svajonė nėra tikra?

Daugiau ryžto, daugiau valios... Vieną rytą atrodo šimtaprocentinis "taip", o jau kitą dieną - septyniasdešimt du procentai užtikrintumo ir žiupsnis abejonių. Velniava ir pasiutpolkė.

O gal kai kurios nesekmės įtakos ateities sėkmę, a?

Nežinau. Kaip niekada noriu nieko nežinoti.