2011 03 25

Šventvagiškas tikėjimas ir altoriumi šliaužiantis juodai pasirengęs vyras. Norėjau pakuždėti jam į ausį nuodėmę, bet tik riebiai nusikeikiau. Mano balti akių obuoliai lakstė į visas puses nežinodami kur dėtis iš gėdos. Buvo tikimybė, kad raumenis sutrauks mėšlungis, bet gavęs poros maldų bausmę pradėjau garsiai kikenti iš laimės. Įdomiausia tai, kad moteris klūpėjusi už nugaros išvadino mane bedieviu. Nors aš visa savo esybe jaučiu, kad dievas yra šalia manęs ir manyje.