2006-03-07

(Norėčiau, kad būtų žinoma, jog čia yra ištrauka iš mano tikrojo dienoraščio...)

13:08 Kai tada žiūrėjau filmą -"žinutė butelyje", laiškų citatas įrašinėjau į mp3. Tada man tie žodžiai neatrodė ypatingi. Netgi per daug paprasti, pamaniau. O dabar, negaliu atsiklausyti. Taip norisi, kad tie visi nuostabūs žodžiai, bent iš dalies būtų skirti man, kad nedrįstų niekas pasakyti, jog jausmų negalima žodžiais ištarti, išsakyti.
Tas jūros ošimas...Mano mylimos ir dievinamos jūros bangavimas susiliedamas su moters balsu, sakančiu savo jausmus, suskamba lyg instrumentas ir taip beldžas į mano širdį. O aš atidarau duris. Ir štai... Aš jau kvėpuoju giliau ir užsimerkiu ilgesnei akimirkai , nes noriu dar daugiau suprasti ir pajusti svetimų žodžių ir jausmų, o galbūt rasti atsakymus į savo klausimus. Nors aš jų neturiu... Aš turiu tik gilią ir didžią svajonę, kuriai reikalingi du žmonės ir jų tarpusavio ryšys.
"Noriu pasakyti jums, kad mano kelionės atskleidė man didžiąją tiesą. Aš jau radau tai - ko daugelis tebe ieško ir nedaugelis rado. Vienintelį žmogų pasaulyje, kurį man buvo lemta mylėti amžinai." - citata iš filmo "Žinutė butelyje".