Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







O auditorijoje tikras ruduo - kas antras siūlo raudonšonį obuolį, kas trečias suleidžia dantis į sultingą kriaušę...
O mano kambaryje savaitgalį lengvas apsitvarkymas - išmetu šūsnį senos makulatūros, mokslo liekanų, kurių neprireikė ir neprireiks daugybę metų - filosofija, logika, literatūra... Tai, kas kažkada buvo svarbu, dabar taip nereikšminga... Visados taip.
Nebeturiu medaus. Tuščias stiklainis išplaunamas ir susukamas į laikraštį, paguldomas į kelioninį krepšį, kad būtų parvežtas į kaimą ir pastatytas į lentyną. Nebeturiu medaus. Reikės parsivežti.
Saulė vis dar tebesiridinėja danguje. Voliojasi kaip įmanydama. Vakar protingas dėdė sakė, kad nuo ketvirtadienio pradės oras bjurti. Dar laiko yra. Nuvykti prie jūros. Pasivaikščioti sausais senamiesčio grindinio akmenimis. Prisėsti ant suolelio. Galbūt dar pasirinkti spindulių, užsikonservuoti šilumos. Dar yra laiko. Ar spėsiu? Jei tik norėsiu...


2005-10-10 14:10
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą