Tuščias savaitgalis - su knygų skaitymais, arbatos gėrimais, smaksojimais pro langą, bandymais rašyti... Vadinasi, šią savaitę arsiu. Už tai, kad leidau sau pailsėti, nors nebuvau užsitarnavusi poilsio.
Neteisingos knygos. Skaitytojas prastas - priimu už gryną pinigą, o paskui voliojuosi lovoje ir eiliniam angelui plūstu ašaromis, kad mano tunelio gale nebesimato šviesos... Matyt, lemputė bus perdegusi. Laikinas užtemimas. Vėl šviesu. Sakau, moterims nedera skaityti depresiškų knygų. O naująją Parulskio knygą "Miegas ir kitos mano moterys" suvalgiau per vieną dieną. Skaniai tas velnias rašo - paspringti gali nuo dygios tiesos, bet tai yra tiesa. Vyriškas žodis ir sarkazmas.
Ruduo. Lyg ir vėl bobų vasara. Šįryt užsivyniojau kaklą šaliku.
Neapsisprendimo genijus - vakar nusprendžiau, kad eisiu kirptis, šįryt jau esu šventai įsitikinusi, kad užteks tik padažyti, o žirklių nereikia. Pažiūrėsim. Kol praeis visos nuobodžios paskaitos, spėsiu apsigalvoti milijoną trisdešimt kartų.
Aš irgi noriu torto...
Reiks, musiet, nusipirkti kakavos ir pieno. Kad galėčiau vakare ramiai atsigerti, susirangius po adijalu, vakaro dvasioms tyliai aplinkui plevenant...
Savaitgalio frazė: "Krenta čia visokie angelai į plaukus... (vaisinė muselė bimbė aplinkui...)"
Savaitgalio frazė 2: "Angelai tikriausiai kvepia dangumi... Ar norėtum būti angelas? (Čia tipo reklamos sloganas ir aido frazė)".
Savaitgalio idėja: neskubėti, jei tikrai nereikia skubėti.... o tada ir lemputės neperdegs...
Augu.