gyvatynai dangaus debesynai žolės
apsiviję ir rankom ir kojom
tavo kūną bedvasį jie lauks ir žiūrės
lyg iš šono į viską būtuoju

kregždės siuva padangę kryželio dygsniu
tai prieš lietų prieš audrą ir tyką
kur ateina po to vardininko linksniu
ir lyg vardas neištartas tyko

kur juoda ir balta vienodėja ir štai
man per dešinį skruostą suduoda
tai tik debesys raitosi baisiai aukštai
ir žalčiais keičia kryptį ir odą

gyvatynai žolės debesynai dangaus
tik mirtingas laukimas palieka
skrosti vakaro oro nei sapnas tvankaus
tarsi paukštis tarp nieko ir nieko