Ramiai ramiai, gal iš ties pasroviui- pasiduodant tėkmei... Bet ne. Vis tiek, kažkaip yra pagrindas. Mažesnis ar didesnis, bet yra. Nėra bedugnės po mano kojomis. O lovos kraštas irgi ne skardis- dar neiškritau, dar nenukritau. Žemyn.

Smėlio kruopelytės. Saulės srūvantis karštis. Jūros bangų vėsa ir sūrumas.

Egzaminai. Mokymasis, eilinį kartą tarp eilučių ganat mintis ne apie tai, apie ką reiktų galvoti. Vietoj frustracijos ar dichotomijos ir panašių terminų, galvoje vėjai su kažkieno kvapu... Absurdiška. Naivu. Bet kitaip nemoku.

Cigaretės dūmas virš Dievulio galvos- suka suka ratus... Mažutė aureolė.

Nesvarbu.