- O paskui? - paklausiau. - Ar nieko nepavyko pataisyti?
- O kas turėjo būti pataisyta, jei kalbėtume jūsų žodžiais...
[...]Norėtumėte išgirsti paslaptį?
[...]
- Nelabai. Diotalevi?
- Jau praėjo tiek laiko... Ar tai svarbu?
- Ne, ne, - nuramino mus Aljė[...]
Jis išėjo, o mes likome kalbėtis.
[...]
- Quid est veritas? - paklausė Belbas.
- Mes, - atsakiau.

/* menas surasti prasmę ten, kur jos niekas nepaliko */

[...] ryšys atsiras vėliau. Ryšys yra visada, reikia tik norėti jį rasti.

/* galiausiai prasmė tampa didesnė už gyvenimą */

Kurti, beprotiškai kurti, nepaisant sąsajų, kad nebegalėtum sustoti.

//Ars magna.