Gyvenimas nuolat moko ir moko. Pažvelgiu į savo visus "paskraidymus" arba"'medžiokles" ir darau atitinkamas išvadas. Jos tokios:

Protinga mergina tik susipažinusi su vaikinu ir jausdama kylančią grėsmę savo sveikatai (ramiam miegui, sveikai širdžiai ir pan.), turėtų jo paklausti:
a) ar jis nėra vyresnis už ją 10 metų;
b) ar jis neplanuoja greitu laiku išvykti į kitą miestą;
c) ar jis nėra kam nors įsipareigojęs;
d) ar jis yra pakankamai savarankiškas;
e) ar jo tėvai nereguliuoja jo gyvenimo;
f) ar jis nežaidžia su tavo jausmais;
g) ar jam "sena meilė nerūdija";
h) ar jis dar nori pakartoti "tris sekundes dangaus" su savo buvusiąja;
i) ar į jo planus įeini tu...

Bet... kaip tyčia, geriausios mintys ateina per vėlai. Ir minėtoji informacija tikrinama tik tada, kai jau nebejauti "trijų sekundžių dangaus" efekto, o bučiuotis nebėra su kuo.

Namuose remontai. Dažai ir teptukai. Savo sielą kiekvienas privalo remontuoti pats. Eilinis priminimas: neieškok laimės kituose, ją gali rasti tik savyje.

Drugelis vėl miega geltonoje ir gėlėtoje patalynėje. Per miegus šypsausi. Aido Marčėno eilėraščiai- stygos ir natos mano jausmų gitarai. Gero oro būrimas. Ir eilinis stebuklų atradimas paprastuose dalykuose. Negrįžtančių laukimas.