žmogus, vakar pasikoręs laiptinėje, man buvo niekas... niekas? meluoju pati sau.. tai buvo žmogus, vaikystėje dovanojęs man saldainių, nusišypsojęs savo plačia šypsena, jis švelniai knibždeldavo man į žanduką.. o aš mažas kvailas padaras(tokia buvau) bijojau jo.. turbut, dėl to jog žinojau, kad tik vaikams jis geras...
vis dėl to tokia jo mirtis mane sukrėte.... nenorėčiau jo pamatyti, o ir nepamatysiu.. atsisakiau šio "malonumo"....:(nebuvo niekas):