as einu.zingsnis po zingsnio.neskubu.taciau bega paskutines mano minutes...sekundes...laikas, tarsi isdykes vaikas,neatsigrezdamas dumia per erdve,tarsi per koki rugiu lauka...pilna dangaus melynumo rugiageliu...tai-ne rugiageles.tai-graziausios gyvenimo akimirkos,kurios netiketai pabudo tamsiausiose sielos kertese.stengiasi istrukti!nepasiduoti!ir dar is paskutiniu jegu iskleidzia savo spalvotus sparnus,nusetus vaikiskais norais...taip-as noriu gyventi...
as gyvenu!