buvau sukurpes tau dideli silta miela laiskeli..., kuri norejau dovanot
is visos mano mazytes sirdutes vienam stebuklingam zmogiukui rymanciam prie nakties sypsenom nudazyto tvenkinio... Taciau dali sio laiskucio pasigrobe mane lydejes isdykelis vejas, dali paciupo zeme merkianti rytine slabdriba... dar nedidele jo dalelyte priglaude pro sali keliaves nezinomas bastunas... renkantis zmoniu jausmus ir nesiodamas juos tiems kurie
ju beprotiskai ilgisi... sekmes jam...