o kas būtų, jeigu
aš būčiau GENIJUS
ir štai taip lyg niekur nieko
imčiaus šluotos
ir blaškyčiaus su savo pabalusiais
ar gal spalvotais lapais
gatvėmis?
ir štai lyg tyčia
imčiaus žirklių
ir eičiau savo laimės žolynuos
šienauti?
ir lyg iš nieko
imčiau išradimais nematytais
pasaulį stebint?

o juk per dienų dienas
vien pats sau gyvenčiau
ir tik savąją lovos pusę
kas rytą kločiau
ir tik savo lėkštę plaučiau,
net tik savo šaukštą
po pietų
ir tik į kitą kartais pažiūrėčiau,
bet vėl nieko netaręs
vos šypsodamas nueičiau

tebūnie tas pasaulis
knygom apstatytas,
tebūnie jis koks sukriošęs
restauruotas
remontuotas
revizijų palaužtas
tebūnie jis
kiek kitoks
nei kada norėjau jį matyt

ar būtų kam svarbu į
jį per stiklą
magnifying almighty
pažiūrėt
tik nematyt nė vieno šapo
nė vieno garsenybių supirkėjo
nė vienos kolekcijų rinkėjos
mano asloj?

ei,
o juk aš tik kartais
būnu visa žinantis,
visa matantis,
visa galintis...
apsigobiu savo stebuklingu
visa slepiančiu
užklotu, apklotu
ir pamirštu --

ei, o juk aš visada
esu visa norintis...
gal tada ir būnu
kam nors,
nors vienam ar vienai
GENIJUS