Pirmas keleivis
Pabeldzia vidury nakties i mano duris ir sako: "...as tikiuosi, kad tu sapnuoji mane... Ar tu sapnuoji mane?". Atidarau duris skaudancia sirdimi- as negaliu taves vidun ileisti. Noriu, bet negaliu... As bijau ir vel suklysti...
Antras keleivis
Pabeldzia vidury nakties i mano duris ir sako: "...as tave myliu be proto. labai myliu..." Bet as neatidarau duru- nenoriu ir negaliu. Veliau dar paklausia "kodel". O as negaliu tiesiai sviesiai pasakyti ir iskaudinti, nes si tiesa labai skaudi. Todel pati apsiverkiu. Vel skaudancia sirdimi...
Ka jau bepridursi. Bet vis tiek is mano galvos neismusite minties, kad sis gyvenimas yra grazus. Kur matete negrazu liudesi ar skausma?