sapno draiskana prilipa prie akiu- pamaciau savo angela sarga, tikriausiai. Sedejau ant saligatvio po kazkokios kraupios avarijos. Priejo ir paklause: "Tai gal jau einam?" Paklause rusiskai (?!). Papurciau galva. Paejo, atsisuko atgal ir dar karta pasilenkes paklause: "O gal vis delto?" Is sapno pabudau isplesta zadintuvo melodijos... Gal ir gerai- buciau tikrai isikibusi i jo ranka, nes buvo patrauklus. Dvelke kazkuo tokiu neapsakomu. Tokiu zmoniu nebuna. O jei ir taip, tada taip dvelkia tik tie, kuriuos pamate pirma karta jau zinome, kad juos mylesime amzinai... Sapnas. Tik sapnas. O gyvenimas eina toliau savo keliu. As- kartu su juo. =)