Kai žiema, tu išeini.. palieki mane vieną lediniame kambarėlyje. Jis toks šaltas,toks tuščias.. tuštuma.. tokia kukli ,ji nemato tavo stiklinių akių ir negirdi tavo alsavimo. Ji bijo kiekvieno tavo žingsnio.. ji negyva . Ji negali ikvėpti kai tu šalia.. bauginanti tyla. Nes tu tiesiog išėjai.. nepasakydamas nė menkiausio žodžio.. nepadovanodamas man nė lašelio savo šypsenos.. net beprasmis tavo žvilgsnis man atrodytų lyg visas pasaulis.. o tu tik išėjai..  ir už tai tau ačiū. Be jokio skausmo .. be jausmų.. tu palikai mane beprasmiškai tuštumos valiai..