žiūriu į tėvo nugarą
lygiomis vagomis apariu
per lietų upelėmis išteka
ten želia rugiai
per sausrą
rugių laukas
tėvui ant nugaros
ir rugiagėlės
upelėmis išteka
žiūriu į tėvo nugarą
po oda rasi sidabrą
po sidabru
medinę matriošką
toje matrioškoje
kita matrioška
o toje matrioškoje
kita matrioška
o toje
obelys žydi
žiūriu į tėvo nugarą
tėvas
atsisukęs
mano nugaroje
išrėžia šypseną
sunki tėvo šypsena
lyg obuolių kuprinė nugaroj
tėvo šypseną
nugaroj
skauda
Man ,, matrioškos'' įvaizdis disonuoja su aiškiai baltišku eilėraščio semantiniu lauku, dar blogiau, kai šis įvaizdis - viena pagrindiniu teksto prasminių ašių, tai nesėkmė, mano galva, tai labai sumenkina jo įtaiguma, meninę vertę.
Dažnai žmogus būna apdovanotas visu gabumų spektru, tačiau kiekvienas žmogus turi ribotą, tam tikrą energijos kiekį. Jei jis energiją švaisto kelioms spalvoms, tos spalvos švyti blankiau, nei tuo atveju, kai žmogus eikvoja energiją vienai spalvai.
ir velgi. jau antras. skaitytas. ius triju. stebuklinga, sakau, kartojuosi, gal nobuodziai, bet nesvarbu, tiks tie patys kad ir nuvalkioti zodziai - kaip sventa ir aprukusiai neizvelgiama kaip keista, kai svetimieji, visiskai nepazystami, taip tiksliai, raminanciai ir tyrai gali aprasyti musu gyvenimus. dekui.
Įdomus kūrinys, įdomūs įvaizdžiai, tik va mano nuomone to žodžių junginio:,, o toje matrioškoje / kita matrioška " nereikėjo panaudoti du kartus iš eilės...
et..gerai sudėtas.matrioškos suteikia žaismės, o "tėvo šypseną nugaroj skauda"- rimtumo, priverčia susimąstyt..ir suderėjo taip viskas..nu tikrai gerai:))
cool, tik gaila, kad rašykuos tėvo įvaizdis kiek nuvalkiotas ir dažnai naudojamas. Tačiau žinant, kaip svarbu žmogui jo santykiai su tėvais ir kaip tie santykiai atsiliepia per visam gyvenimui, suprantama, kodėl ir man suvirpino šis kūrinukas širdelę.
Šauniai užgriebta.