Rašyk
Eilės (78158)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Motiejus Valančius

Motiejus Valančius buvo žemaičių švietėjas, rašytojas, lietuvių grožinės prozos pradininkas, istorikas, vyskupas. Jis laikomas tautos blaivintoju, rašto draudimo laikais aktyviu ir sumaniu kovotoju prieš lietuvių rusinimą.

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 16 d. pasiturinčio valstiečio šeimoje, Nasrėnų kaime (netoli Salantų). Jį pakrikštijo Kalnalio bažnyčioje. Baigė Žemaičių Kalvarijos šešiaklasę mokyklą ir Varnių kunigų seminariją. Vėliau studijavo Vilniaus vyriausioje seminarijoje. Buvo gabus ir darbštus.

1828 m. Vilniaus katedroje buvo įšventintas į kunigus. Dirbo kapelionu Mozyriaus ir Kražių mokyklose. 1840 m. pradėjo dirbti profesoriumi Vilniaus dvasinėje akademijoje, kuri nuo 1842 m. buvo perkelta į Peterburgą. Iš Peterburgo į Žemaitiją grįžo 1845 m. Jį paskyrė Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Čia jis parašė istorinę studiją „Žemaičių vyskupystė“, kur pateikė Lietuvos bažnyčios švietėjiškąją ir kultūrinę istoriją. 1849 m. M. Valančių Italijoje įšventino į vyskupus ir paskyrė vadovauti Žemaitijos vyskupystei.

Jam dirbant vyskupu visose valdomose parapijose buvo įsteigtos mokyklos, kuriose lietuviškai vaikai mokėsi katekizmo. Vyskupas energingai propagavo blaivybę. Jis visą laiką rašė knygas naudodamas lietuvišką šriftą: „Palangos Juzė“, „Antanas Tretininkas“, „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“ ir kt.

Motiejus Valančius daug keliavo, buvo tariant liaudies kalba, „nepasėda“. Baigęs kunigų seminariją jis vyko į Mozyriaus apskritį. Pakeliui pabuvojo Ašmenoje, Minske, Pripetės rajone. 1834 m. atvažiavo į Kražius ir važinėjo po visą Žemaitiją, rinko istorinius faktus iš bažnytinių knygų. Paskui teko keliauti į Peterburgą ir 1842 m. grįžti į Lietuvą. Vyskupo regalijos buvo suteiktos Peterburge šventos Kotrynos bažnyčioje – atgal grįždamas pabuvojo Hamburge, Narvoje, Jelgavoje. Vyskupaudamas kasmet keliems mėnesiams išvykdavo lankyti savo parapijų bažnyčių Jį lydėdavo telietos dešimčių raitelių apsauga, o važiuodavo jis kelėtos arklių traukiamoje karietoje. Vėliau caro valdininkai tas keliones uždraudė. Vėliau, jau į amžiaus pabaigą, gavęs caro leidimą išvyko gydytis į Marienbado ir Karlsbado gydyklas, atgal grįždamas aplankė Krokuvą, Varšuvą, Gardiną.

1863 m. sukilimas M. Valančių pastatė į keblią padėtį ir reikėjo tvirtos valios, nepriekaištingos diplomatijos, kad ir toliau veikti nenutraukus ryšių su savo tautos žmonėmis, kad vaikai būtų mokomi lietuviškai, leidžiami lietuviški spaudiniai ir t.t. 1864 m. M. Valančių prievarta iškėlė į Kauną. Jam nebeleido lankytis parapijose. Tačiau M. Valančius caro valdininkų nurodymams dažnai nepaklūsta: organizuoja Tilžėje lietuviškų leidinių spausdinimą, reikalavo iš kunigų, kad bažnyčiose vaikai būtų mokomi lietuvių kalbos. Jam į pagalbą telkėsi šeimos, kurios lietuvių rašto ėmėsi mokyti vaikus namuose vadinamosiose „vargo mokyklose“.

Vyskupas Motiejus Valančius mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Kauno Katedros kriptoje.

Atgavus nepriklausomybę Varniuose ir Nasrėnuose M. Valančiui buvo sukurti monumentalūs paminklai. Rašytojo sodyboje atidarytas memorialinis muziejus. Kretingoje veikia jo vardo biblioteka. Jo vardu pavadintos daugelio Lietuvos miestų gatvės.

Kūrybos bruožai

Vyskupo M. Valančiaus kūrybos turinys nesudėtingas, be ypatingų intrigų ar kurių nors kitų literatūrinių išmonių. Jo piešiami literatūriniai vaizdai ir dialogai artimi to meto kaimo žmogui, etnografiniai aprašymai turi istorinės reikšmės. Jo kūryboje visą intrigą pina teigiamų ir neigiamų veikėjų grupės, jų tarpusavio santykiai ir autoriaus požiūris į juos. Atskirai paminėtina, kad rašytojo kūryboje yra labai daug vadinamųjų liaudiškų išsireiškimų, kurie rodo kad į begimstančią literatūrinę kūryba jis stengėsi įtraukti kuo daugiau etnografinių aprašymų ir bendrinės kalbos elementų. Tai, be kita ko, darė jo žodį patrauklų ir populiarų skaitytojo akyse.


Bibliografija:

Giesmių knyga, arba Kantičkos / Motiejaus Valančiauskio Žemaičių vyskupo parveizėta ir iš naujo atspausta. - Tilžė, 1913
Mikė melagėlis / Motiejus Valančius. - Vilnius, 1991
Palangos Juzė : apysaka / Motiejus Valančius. - Vilnius, ©1996
Pastabos pačiam sau / Motiejus Valančius. - Klaipėda, 1929
Vysk. Motiejaus Valančiaus Vaikų knygelė. - Putnam (Conn.), [1978]
Vaikų knygelė / parašė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančauskas. - Bitėnai, 1907
Prade ir iszsiplietimas kataliku tikieima / [Motiejus Wałonczawskis]. - Wilniuje, 1864
Mokslas Rima-kataliku : suraszitas ir iszspaustas diel paugusiu źmoniu / Motiejus Kazimieras Valančius. - Wilniuoje [i.e. Tilžė], 1863 [i.e. 1900?]
Antano Tretininko pasakojimas / M. Valančius. - Vilnius, 1906
M. Valančiaus "Žemaičių vyskupystei" - 150 : mokslinės konferencijos medžiaga / Klaipėdos universitetas, Motiejaus Valančiaus kultūros centras. - Klaipėda, 1999
Žemaičių vestuvės : [iliustracijų ciklas pagal M. Valančiaus apysakos "Palangos Jūzė" ištrauka "Parėdka žemaičių"] / iliustravo Augustinavičius P.. - Vilnius, [2000]
Ganytojiški laiškai / Motiejus Valančius. - Vilnius, 2000
Parspėjimas apie szventą tikėjimą, o įpatingai apie Jezaus Kristaus Bažnyčią / [Motiejus Valančius]. - Vilniuje [i.e. Tilžė], 1892


Vertimai į kitas kalbas:

Istorije szwęta senoje istatima : nu sutwierima pasaules lig užgimima Kristaus Wieszpaties / [parašė Motiejus Wiskupas]. - Wilniuj, 1855
История швента Сено ир Науjо Истатимо но сутверимо пасаулес лиг смертес Кристаус вешпатес / [aprobuota vysk. M. Valančiaus (Mathias Wolonczewski)]. - Варшавоjе, 1896
Литовская грамматика : курс младшего возраста / [J.E. Šykopas, F. Kuršaitis. - Варшава, 1896
List pasterski Macieja Wołonczewskiego z Bożego miłosierdzia i łaski ś. stolicy apostolskiéj Biskupa Telszewskiego do duchowieństwa i wiernych chrystusowych Rzymsko-Katolickiej dyecezyi Telszewskiej. Listy apostolskie Ojca Świętego Papieża
Istorije szwenta Senoje ir Naujoje Istatima : nu sutwierima pasaules lig smerties Kristaus Wieszpaties. - Wilniuj [i.e. Tilžė, 1860 [i.e. 1883]
Кантычкас арба Книнга гесмю / пар Мотею Волончевски вискупа парвейзета ир ишнауе ишспауста. - Вильнюс, 1865
Dawatku kninga, arba Istatimas ir małdas isirasziusiuju i tretii zokana S. Pranciszkaus / [M. Valančius]. - Wilniuje, 1864
Żine kajp rejk atlikti spawiednę isz wisa amżiaus / [M. Valančius]. - Wilniuj, 1852
Pamokims apej sakramęntą dirmawones / [Motiejus Wołonczewski Telsziu arba Żemajtiu wiskups]. - Wilno, 1850


Gimė: 1801-02-16
Mirė: 1875-05-17
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-08-18 19:50
Kuosa_
Tarp kitko nors ir vyskupas, bet didis savo krašto patriotas, net ten, kur prasideda pagoniški reikaliukai: švelniai pabara kaimo gyventojus, bet nesitaško purslais, kaip koks ordino metraštininkas.  Už tai gerbiu, jog daug legendų, įdomybių pateikė apie Kretingos r., kas man ypač aktualu. „Žemaičių vyskupystėje“ laikosi objektyvumo, kai pateikiamos tokios legendos, kaip apie Šiluvą – kaip krikščionybės atstovas galėtų į akis piršti, jog „taip ir buvo“, „kaip įdomu“, bet to nėra. Stovi nuošaly, leidžia skaitytojui suprasti, kur pramanai – bobučių pletkai, o kur verta dėmesio informacija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą