Apie:
K. Ostrauskas - dramaturgas, literatūros istorikas ir kritikas, gimęs 1926 balandžio 5 d., pasirašinėjęs Andriaus Baltaragio slapyvardžiu. Kauno jaunimo teatro aktorius, 1946-1949 m. studijavęs Pabaltijo universitete Hamburge, 1949 m. atvykęs į JAV, 1952 m. baigęs lituanistikos ir slavistikos studijas Pensilvanijos universitete (vienas iš paskutiniųjų V. Krėvės studentų). Scenai pradėjo rašyti nuo 1951 m., per kitus tris dešimtmečius jo parašytų dramų kiekis išaugo keleriopai, o talentas sužibėjo daugybe naujų spalvų. Apie jį galima kalbėti kaip apie savito teatro kūrėją, kreipiantį visos lietuvių dramaturgijos raidą modernesnėm kryptim.
Į avangardizmą K.Ostrauskas suko jau pirmąja pjese Pypkė (1951). Kanarėlė (1956), Žalioji lankelė - tai pjesės, kuriose K. Ostrauskas dar seka XX a. simbolistinės krypties dramaturgais - G. Hauptmanu, I. Bergmanu.
K. Ostrausko dramose galima aptikti lietuviškųjų realijų, tačiau ne ta prasme, kuria esame pripratę. K. Ostrauskas šią temą paliečia visai kitu rakursu - ironiškai, pasitelkdamas intelektualinius pokštus. Tokių dramų pavyzdys - draminė miniatiūra Šaltkalvis (1958). Daugelis jo dramų yra trumpos, kaip novelės, dažniausiai su dviem-trim veikėjais, veiksmas koncentruojamas apie vieną temą ar motyvą (Jūratė ir Kastytis (1977)). Folklorinės temos nagrinėjamos kiek didesnėje pjesėje Čičinskas (1974-1975). Kitos svarbesnės pjesės: Vaižgantas (1994), Lozorius (1971), Karali(a)us juokdarys (1987), Gundymai (1970-1979).
Atskirą grupę sudaro „rimtieji“ K. Ostrausko kūriniai. Tai pjesės, kuriose vyrauja ne tiek komizmas, kiek tragiškieji būties aspektai: Duobkasiai (1964-1965)- tai „Hamleto“ kapinių scenos parafrazė; Gyveno kartą senelis ir senelė (1963-1969)- čia jaučiama aliuzija į S. Becketto „Belaukiant Godo“. Muzikaliausiu K. Ostrausko kūriniu vadinamas Kvartetas (1969). Taip pat K. Ostrauskas yra parašęs keletą filosofinių pjesių: Ars amoris (1979), Anna ir Emma (1989) ir kt.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Spec(tac)ulum mundi. - 2003;
Dramos ir mikrodramos. - 2002 [kiti leidimai: 1977];
Gyveno kartą senelis ir senelė : triptikas. - 2000;
Žodžiai ir žmonės : straipsniai, atsiminimai, laiškai. - 1997;
Ketvirtoji siena : kūryba - kritika, kritika – kūryba. - 1996;
Kaliausės mirtis : dramos, komedijos, mikrodramos. - 1996;
Ars amoris : Historiae sacrae et profanae. - 1991;
Eloiza ir Abelardas : historia calamitatum. - 1998;
Gundymai. - 1983;
Kvartetas: dramos. - 1971;
Pypkė. - 1967;
Žaliojoj lankelėj : dvi vienaveiksmės dramos. - 1963;
Kanarėlė : 3-jų veiksmų drama. - 1958;
Apie K.Ostrauską:
Ruchlevičienė I. Kūryba - kaip žaidimas : Kosto Ostrausko dramaturgija. - 2003;
Jackiewicz M. Twórca litewskiego teatru absurdu : uwagi o dramaturgii Kostasa Ostrauskasa. - 1992;
Lietuviškieji slapyvardžiai. - 1995-1999;
Lietuvių egzodo literatūra. - 1945-1990, 1997;
Lankutis J., Lietuvių egzodo literatūra 1940-1990. - 1995;
V. Kubilius, XX a. literatūra. - 1995;
Lietuvių literatūra svetur 1945-1967. - 1968.
Nuorodos:
http://ualgiman.tinklapis.lt/perskeltos_literaturos_integracija.htm#Kostas%20Ostrauskas
http://www.tekstai.lt/tekstai/ostrausk/
http://ualgiman.tinklapis.lt/rasytoju_balsai.htm
http://vaizdai.lnb.lt/asmen/temos.asp?asmid=4234
