Johanesas Bobrovskis yra vienas iš tų paribio arba dviejų kultūrų sandūros vokiečių rašytojų, kurio kūrybą lėmė ne tik lietuviška aplinka, to meto Mažosios Lietuvos gyventojų tautinis margumynas, bet ir karo audros išalinto žmogaus skaudi patirtis ir sielos žaizdos, palikusius randus visam gyvenimui.
Johanesas Bobrovskis gimė 1917 m. balandžio 9 d. Tilžėje, labai lietuviškoje to meto aplinkoje, kur karalienės Luizės parke stovėjo lietuviškas namas su gonkomis, kur Vydūnas dirigavo lietuviškiems chorams, o Jagomasto spaustuvė leido lietuviškas knygas. Jaunystę praleido Tilžėje. Jo senelė gyveno už Nemuno, perėjus karalienės Luizės tiltą, Mociškių kaime netoli Vilkiškių. Vaikystės dienų draugė lietuvaitė ūkininko duktė Joana Budriūtė jaunystės metais tapo rašytojo žmona. Manoma, kad pora tuokėsi Vilkiškių reformatų bažnyčioje, kur Johanesas buvo ir krikštytas (reikėtų prie Vilkiškių bažnyčios, taip pat ir Mociškių kaime prie senelės namo paminklinės lentos, kurios kabinimą galėtų organizuoti vietos literatai, susitarę su vietos seniūnu. Gal iš Šilutės rajono yra rašykų?!) .
1941 m. J. Bobrovskis perėjo Nemuną jau kaip vermachrto kareivis. Jis pražygiavo Vilnių ir Kauną, palikęs toli masinius kapinynus, į kuriuos gulė ir vokiečių naikinami žydai, o vėliau ir rusų masiškai žudomi niekuo nekalti to krašto žmonės, pavadinti bendru vardu – fašistais. Jau tada jis įsitraukė į krikščioniško pasipriešinimo hitlerizmui judėjimą. Baigiantis karui, pateko į rusų nelaisvę, kur ketverius metus Donbase dirbo anglių kasyklose. 1949 metais grįžo į Rytų Berlyną slegiamas kaltės už teutonų, o vėliau ir hitlerininkų žygį į Rytus, pareikalavusį milijonus gyvybių.
Iki gyvenimo pabaigos gyveno jis Berlyno priemiestyje Fridrichshagene, nedideliame nuosavame name jaukioje aplinkoje tarp senovinių žemėlapių, graviūrų, klavikordo, kurio melodijos skaidrino sielą. Mirė jis 1965 m. rugsėjo 2 d. Berlyne savo namuose.
Į lietuvių kalbą yra išversti vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio eilėraščių knyga Sarmatijos metas, kurioje tarsi junti lyg autorius stovėtų ant Nemuno kranto ir verkdamas rašytų eiles apie savo prarastą vaikystės kraštą. Johaneso Bobrovskio romanai Levino malūnas ir Lietuviški fortepijonai parašyti paralelės forma, kurioje tarsi susipina dvi laiko plokštumos: praeities ir aprašomojo meto. Personažai ir vaizdai – rašytojo supoetintoje Prūsijos arba Mažosios Lietuvos aplinkoje persipina su istoriniais įvykiais ir asmenimis. Tyrinėdamas istoriją, autorius mėgina veikti dabartį ir atspėti ateitį. Lietuviams ypač artima vienos Mažosios Lietuvos dalies (dabar jau atskilusios) žmonių – vokiečių ir Prūsijos tautinių mažumų santykių visuma.
Reikėtų aptarti J. Bobrovskio romano Lietuviški fortepijonai pavadinimo vertimo tikslumą. Atrodytų, kad turėtų būti ne fortepijonai, o klavyrai, nes romane kalbama apie labai seną Kristijono Donelaičio gyvenamą metą, kai fortepijonų dar nebuvo. Keistoka, kad šis lietuvių poezijos pradininkas būtų konstravęs ne klavyrus, o fortepijonus, lyg jo gyvenamaisiais metas perkeliamas į šiuos laikus. Kam reikalingas toks sušiuolaikinimas?! O ir pats J. Bobrovskis turėjo seną klavyrą ar klavesiną.
Pateikiu bibliografiją išeivijos lietuvės iš Australijos Kristinos Čėsnaitės-Brazaitienės (užsienyje ji Kristina Brazaitis) darbų bibliografiją tiems, kurie studijuos J. Bobrovskio kūrybą ir norės kitokio, netradicinio žvilgsnio į šį rašytoją per kitą mūsų literatūros milžiną – Kristijoną Donelaitį. Jos darbus vokiečių ir anglų kalbomis galima skaityti internete per Google, įrašius į paieškos langelį: Kristina Brazaitis.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Sarmatijos metas : [eilėraščiai] / iš vokiečių kalbos vertė S. Geda ir B. Savukynas. - Vilnius: Vaga, 1974.
Levino malūnas. Lietuviški fortepijonai. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999.
Apsakymai. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000.
Apie Johanesą Bobrovskį Lietuvoje:
Sinkevičienė R. Lietuva Johaneso Bobrovskio kūryboje. - Vilnius: Vaga, 1990.
K. Donelaitis J. Bobrovskio „Lietuviškuose fortepijonuose“ // Darbai apie Kristijoną Donelaitį. Lietuvos mokslų akademija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. - V.: Vaga, 1993.
Johanesas Bobrovskis – tautų suartintojas // Verta dėti vilčių ir nuoširdžiai bandyti: Mokslinės konferencijos medžiaga Johaneso Bobrovskio 75-osioms gimimo metinėms. - Vilniaus universiteto leidykla, 1993.
J. Bobrovskis ir mes // Literatūra ir menas. - 1989 gruodžio 16.
Apie Johanesą Bobrovskį jo kūrybą tyrinėjanti išeivijos lietuvė iš Melburno universiteto (Australija):
Kristina Brazaitis. PROPHETA IN PATRIA: Johannes Bobrowski und seine prophetische Vision der deutsch-litauischen Beziehungen.
Kristina Brazaitis. Donelaitis Viewed through Rose-tinted Glasses: Did Johannes Bobrowski Misread the Lithuanian Bard?
Kristina Brazaitis. Von Lituania infelix bis zur Aufklärung und danach: Die „Veroperung“ von Bobrowskis „Litauische Claviere“ durch Gerhard Wolf und Rainer Kunad.
Kristina Brazaitis (1988). Kristijonas Donelaitis in Johannes Bobrowski's "Litauische Claviere". German variations on a Lithuanian Theme, in: Germanisch-Romanische Monatsschrift 38/1988 (H.1/2), 185-195.
Kristina Brazaitis (1996). Bobrowski's Lithuania, in: Wieczorek, John P. (Hg.), Johannes Bobrowski (1917-1965). Papers given at the Conference "Johannes Bobrowski 1917-1965", Reading, 23 September 1995. Reading, 17-36.
Kristina Brazaitis (1998). Bobrowskis Litauen, in: Annaberger Annalen. Jahrbuch über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen 6/1998, 161-182.
Kristina Brazaitis (2000). Propheta in Patria. Johannes Bobrowski und seine prophetische Version der deutsch-litauischen Beziehungen, in: Annaberger Annalen. Jahrbuch über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen 8/2000, 130-148.
