Apie:
Džonatanas Sviftas, anglų prozininkas, satyrikas, publicistas, bažnyčios veikėjas, gimė 1667 m. lapkričio 30 d. Dubline. Tėvas mirė anksčiau, nei gimė sūnus, tad rašytoją auklėjo dėdė Goduinas Sviftas. Sviftas gavo geriausią išsilavinimą, įmanomą tuo metu: pirmiausia mokėsi Kilkeni grafystės pradžios mokykloje, po to Dublino Triniti koledže, kur 1686 m. gavo menų bakalauro laipsnį.
1689 m. Airijoje prasidėjo neramumai, D. Sviftui teko pasitraukti į Angliją. Tais pačiais metais jis tapo U. Templo sekretoriumi, kuris dirbo diplomatu ir priklausė Anglijos literatų būriui. D. Sviftas sekretoriavo iki pat U. Templo mirties, t.y. 1699 m. sausio mėn. 1695 m. D. Sviftas buvo įšventintas į anglikonų kunigus ir visus 1696 m. Šiaurinėje Airijoje Kilrutės mieste dirbo šventiku. 1704 m. jis užbaigė rašyti vieną žymiausių satyrinių kūrinių „Statinės pasaka“ (A Tale of A Tub). Knyga buvo išleista be nurodymų į kieno nors autorystę. Vėliau, kai sužinojo, kas yra autorius, D. Sviftą visi vadino aštrialiežuviu. Jo kūriniuose atsispindėjo visuomeninio ir valstybinio gyvenimo aktualijos. Savo pirmajame pamflete „Nesutarimai ir ginčai Graikijoje ir Romoje“ (1701) (The Contests and Dissentions at Athens and Rome) iškėlė mintį, kad tarp valstybės parlamento ir karaliaus turi būti lygiateisiai santykiai. Panašios mintys keliamos ir kitame kūrinyje „Anglikonų bažnytininko pasiūlymai“ (Sentiments of a Church of England Man). Iš jo rašinių aiškėja, kad šiuo metu D. Sviftas palankiai žiūrėjo į partinę vigų veikla. Dėl to jis buvo pakviestas bendradarbiauti žurnale „Tatler“. Tačiau, kai rašytojas pajuto, kad vigų politika kertasi su anglikonu bažnyčia ir kai į valdžią vėl atėjo toriai (1710), jis perėjo į jų pusę. Toriai jam patikėjo tvarkyti žurnalą „Ekzaminer“. D. Sviftas rėmė torių partijos veiklą ir ypač jų pastangas nutraukti karo veiksmus su Prancūzija, užtat toriai jį dar labiau paaukštino, 1713 m. paskirdami D. Sviftą Dublino Švento Patriko soboro dekanu. To laikotarpio įvykiai atsispindėjo D. Svifto knygoje „Dienoraštis Stelai“ (Journal to Stella) ir įvairiems asmenims rašytuose laiškuose.
Mirus karalienei Anai ir grįžus į valdžią vigams, D. Sviftas išvyko Airiją, kur gyveno, neskaitant trumpalaikių išvykų, iki savo amžiaus pabaigos. Iki 1720 m. jis Dubline gyveno uždarą gyvenimą, atsisakęs visuomeninės veiklos. Po minėtos datos vėl pasirodė visuomeniniame gyvenime. 1724 m. paskelbė straipsnį „Audėjo laiškas“ (Drapier\\'s Letters), kur smarkiai užsipuolė Airijos vyriausybės finansinę politiką ir gynė žmonių interesus.
1720 – 1736 m. parašyti geriausi jo eilėraščiai, o 1726 m. paskelbė svarbiausią savo romaną „Guliverio kelionės“.
Mirė Džonatanas Sviftas 1745 m. spalio 19 d.
Anglų literatūriniame pasaulyje D. Sviftas liko kaip vienas ryškiausių publicistinio žodžio meistrų. Ypač aukštos prabos jo satyrinės prozos elementai, kurie visu grožiu suspindi romane „Guliverio kelionės“. Šio romano herojų veiksmai, mąstysena ir formali pažiūra į visuomeninius ir valstybinius reiškinius, visai visuomenei atskleidė tuometinės Anglijos valdininkų gyvenimo ir valstybinės veiklos ydas.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
Džonatanas Sviftas / Guliverio kelionės / Vilnius : Alka, 1998. - 236 p
Džonatanas Sviftas / Gulivero kelionės / Vilnius : J. Zavadzkio sp., 1911. - 12 p.
Džonatanas Sviftas / Kelionės į tolimas pasaulio šalis Lemuelio Guliverio, pradžioje chirurgo, o paskui kelių laivų kapitono / Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1957. - 300 p.
Džonatanas Sviftas / Guliverio kelionės / Vilnius : Vaga, 1975. – 117 p.
Džonatanas Sviftas / Gulivero kelionės į nežinomas šalis / Kaunas : Švyturys, 1924. - 2 t.
Džonatanas Sviftas / Guliveris skraidančioje saloje / Vilnius : Vaga, 2000. - 81 p.
Džonatanas Sviftas / Guliverio kelionės / Vilnius : Alka, 2002. - 236 p.
