Žaidimas(Apsikeičiam šūviais)

Kaupias tyla, kaip į akmenį kaupiasi drąsos,
Venomis teka upeliai pasenusio švino.
Miegą medžiojom, kaip žvėrį nematomos rasės,
Skverbėsi kulkos iš įsčių, tekėjo ir tvino.

Neregio vyzdžio į mus nebeatsuka laikas,
Nuovargio dangūs nepakeičia neigiamo krūvio,
Lopšį atplukdo, kas nakt neužmiegančiam vaikui,
Grįžta kaip aidas atplyšęs, kontrolinio šūvio
-
-
Tai šūviai
-
-
Nakties šeimininke, jei nori suplėšysiu dangų,
Skiautę po skiautės, sulopysim gyvąjį skydą,
Kraujo rubinais skaičiavom gyvybę – pabrango,
Buvom išmokyti tarti be skausmo, kad klydom

O skausmas ant riešo, tai sukasi, dūzgia ruletės,
Švino būgnelyje maišosi maldos ir raidės,
Žodis po žodžio... savęs negaliu ištylėti,
Neužtenka drąsos pasiduoti gyvenimą žaidžiant
-
-
Šeimininke, apsikeičiam šūviais
-