Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Iš lentų buvo sukaltas maždaug pusantro metro aukščio paaukštinimas, panašus į didžiulį stalą neproporcingai ilgomis kojomis. Į vieną jo kampą rėmėsi kelių pakopų kopėtėlės. Užsilipus tomis kopėtėlėmis ant paaukštinimo, galėjai pilti pieną tiesiai į pienovežio cisterną.

Saulė buvo bepradedanti kilti ir mes išsiruošėme. Tanas vilkėjo ilgą rudą striukę atraitotomis rankovėmis. Iki „pieno punkto“, – taip mes vadinome tą paaukštinimą, – mūsų laukė geras kelio gabalas ir Tanas atnešė dvi poras grubių pirštinių, kad pieno bidonėlių rankenos neįsirėžtų į delnus.
Aš jų atsisakiau. Pirštinės buvo žemėtos. Tanas įsikišo manąsias į gilias savo rudos striukės kišenes, žinojo, kad vėliau vis tiek jos man pasitarnaus.

Buvo ankstyvas rytas. Beveik visada tokiais rytais jautiesi truputį vienišas, vien todėl, jog kiti miega ir nezuja aplinkui. Mūsų namas stovėjo nuošaliau, netoliese buvo tik kalva ir didelis vanduo, todėl mane dažnai apnikdavo nuojauta, jog kažkas eina keliu link mūsų kiemo vartelių.

Nešėme keturis nedidelius bidonėlius, pilnus pieno. Kiekvienas po du.

Pieno punktas iš tolo atrodė paskendęs migloje, bet mums artėjant, ji pamažu sklaidėsi ir mes pamatėme žemą siluetą, ateinantį prie punkto keliu iš priešingos pusės.

Tanas sunerimo. Jam nepatikdavo, kai ryto miglą trikdydavo trečias žmogus. Jis liepė man užsidėti pirštines ir aš neprieštaravau.

Mes prisiartinome prie punkto ir, užkopę kopėtėlėmis į viršų, tyliai susėdome ant lentų, viršuje, priešais kopėtėles. Tanas lėtai tabalavo kojomis.

Siluetas artėjo ir mes pamatėme, jog tai – maža čigoniukė juodais it smala plaukais, suimtais į ilgą uodegą. Jos akys spindėjo, jose aštriai kontrastavo juoda ir balta. Tanas sėdėjo įsitempęs, rankomis stipriau laikėsi pagrindo, ant kurio sėdėjo. Jo kojos nustojo skrosti orą, nebesisupo pirmyn atgal.

– Greitai atvažiuos ir pienovežis, – pasakiau, lyg kažkas jau būtų atvažiavęs. Tanas linktelėjo galva.

Pamačiusi mus, ji ėmė bėgti, mosuodama ranka lyg viensparnis malūnas. Su kažkokiu laukiniu nekantrumu ji bėgo zigzagais link mūsų ir vis greičiau sukosi jos sparnas-ranka. Kita jos ranka laikė mažą bidonėlį. Jis buvo perpus mažesnis nei mūsų ir rudas nuo rūdžių.  Jos bėgime buvo kažkas laukinio, neprijaukinamo.

– Rebiata, pomogite, naleite mne nemnožko moloka! – paliepė ji, tik pribėgusi, bet ranka-sparnas vis dar buvo pakeltas.
– Neet, – tyliai nutęsiau.
– Počemu net? Počemu net?! Net, net... –  šūktelėjo tarytum pati sau.

Ji suko ratus aplink pieno punktą vis nenuleisdama savo tamsios rankos. Paskui staiga nusviedė rudą bidonėlį į padūmavusią rytmečio žolę, abiem rankomis įsikibo dviejų aukštojo „stalo“ kojų ir ėmė purtyti. Lentų statinys ėmė virpėti tarsi vandens čiuožikas, pasiruošęs šokti į visas keturias puses.

– Net!! Net! Počemu net?! – šaukė ji. Ir purtė.
Tanas nežinodamas, kaip pasielgti, stipriau įsikibo į lentas, ant kurių sėdėjome, vėl pradėjo tabaluoti kojomis, tarsi tai būtų sumažinę galimybę nuslysti nuo jų.

– Gerai, – ištariau aš, bet ji nenugirdo.
– Što ty skazala?!
– Naljom, – pakartojau. – My naljom.

Čigonė nustojo purčiusi ir, susiradusi savo rudą bidonėlį ir atvožusi jo dangtį, pastatė visai šalia manojo, ant lentų. Kai pripildžiau puse, ji pasakė: „eščio“. Ir aš  pyliau tol, kol ji patraukė savo bidonėlį į šalį. Tada nuėjo link masyvių akmenų, kurie stūksojo netoliese. Jos ranka nebesisuko. Vėliau, kiek pasėdėjusi ant akmenų, ji išnyko tolumoje, ėjo keliu ten, iš kur buvo atėjusi.



Tanas šypsojo. Jo veidas išsikreipė: kiek atvėpo apatinis žandikaulis ir lūpa, paakiuose susiformavo nedideli maišeliai. Tokia šypsena visada iškreipdavo jo veidą, sugadindavo, bjaurodavo. Tąkart jis ėmė keistai mykti ir tai sumišo su kažkokiu truputį gyvatišku „ch“ garsu.
Jis nusmuko žemyn, staiga pritūpė ir kažką sugavo žolėje.

– Paleisk driežiuką, –  pasakiau tyliai. Tarsi būčiau du kartus siurbtelėjusi oro. Tano rankose raitėsi sprindžio ilgio rusvai pilkas driežiukas. Jis laikė jį už užpakalinių kojų, o tas, kurį laiką energingai raitęsis, sustingo – tapo panašus į „s“ raidę.

– Tanai, paleisk jį, būk geras... – nesupratau, kodėl jis taip elgiasi.
– Pati paleisk.
– Juk jis tavo rankose, –  pasakiau. Tano išraiška nesikeitė.
– Imk. –  ir tiesė driežiuką link manęs. – Turi pirštines.

Aš suėmiau driežiuką, abiem rankom stipriai prilaikydama jo kojas, kad nejudėtų. Mes nukulniavom prie akmenų ir aš jį paleidau – tą driežą.
Staiga man pasirodė, kad žolėje nuvingiavo viena Tano ranka. Turbūt tada jis pradėjo skaidytis, blykšti.
2006-08-24 00:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 39 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-02 00:44
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-28 21:48
klimbingupthewalls
dėl užsidėti pirštines taikli pastaba, iš tiesų tokios detalės yra lyg degutas medaus statinaitėje, bet tikiu, kad autorė ir pati paredaguotų, jeigu skaitytų kada atidžiau. man patinka kaip tokiu sausumu, lakoniškumu, trupiniais, nutylėjimais sukuriama gili nuotaika, kabinanti atmosfera, savitas, su niekuo nesupainiojamas stilius. gražus kalbėjimas, nėra tuščiažodžiavimo, bet kartu ir vyksmas lyg lėtam kine. ir dar siužetai. atrodo, kad iš bet kurios dienos autorė gali sukurti štai tokią - labai ryškią. man atrodo, kad to neišmokstama, tai talentas.

klubui 4,7
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-24 13:26
Plogutits 518
Mane tiesiog paralyžuoja, kai tekste randu tokius pasakymus kaip užsidėti pirštines, suknelę, sijoną, arba - nėjo...nėjo užkurti laužo, nėjo suprasti, nėjo...nu žodžiu...mane šitai paralyžuoja ir viskas. griau jau dešimt be nosinių arba ne vietoj nosinės, arba...nu ką aš žinau - terba gal:D Bet tik ne užsidėti ir nėjo. Niekada. Niekaip. Jokiu būdu. ne per kur:D
4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-23 16:52
Lengvai
Kliūna rašymo stilius - kai kur pasikartojantys žodžiai, vietomis šokčiojantis vaizdavimas. Neaiškus atoptrūkis tarp pieno pylimo ir Tano voliojimosi žolėje.

Visa kita - labai patiko.

Klubui 4,7
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-23 06:02
omnia
Vaikystės pabaigos slenkstis, taupiai ir ryškiai, pats vidudienis, o ateities rūkas tik skaitytojo galvoje, skaitai šį tekstą visomis savo suaugusiojo pasaulėjautomis ir visvien lieki nuginkluotas – žamėtų pirštinių, uodegos nepraradusio driežo, atmintyje blykštančio Tano.

5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-18 14:13
Erla
Praeities iškarpa. Mano nuomone reiktų aiškesnės įžangos, įvado į laikmetį. Paslaptingumas ir veikėjai perteikti kaip gamtos dalis. Kaimo aplinkai tinkamas sprendimas.
Almanachui 4.35
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-18 10:46
IB
IB
Įprasta, realistinė kaimo erdvė priminė "kolūkių" laikus. Jaučiama idealo ir tikrovės nesantaika. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-15 10:56
Ona_Razumienė
Raštingai parašyta. Meniškai. Psichologinių būsenų pakanka. Almanachui tinka. 4,5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-10 14:22
Daineko
akcentuojamas išsivadavimas(dvigubas, trigubas) - driežas. žinoma, pagrindą sudaro kopėtėlės ;)  3.7
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-09 11:25
Kadagys
Skaitomumas šio kūrinio yra silpnas, matant kada kūrinys yra parašytas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (5)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-05 00:51
Kirais
Tu esi Stivenas Kingas, ne mažiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-03-20 09:03
moletiskis
kad be klaidu rasai - tik ramina. daug nuobodaus aprasymo. kam tai? kas nuobodu tas nuobodu. tai tavo priemones? ir konfliktai..kartais perskaitai ir galvoji : o tu uz ka? kokia cia tavo zmogiska pozicija? tokie stebetojo uzrasai. jeigu to sieki - taip stebetojas tu saziningas. o tokiau? savam kieme - tu gali itikinti kad tai reiksminga. bet kad butu kazkokie atradimai. nera. vadinu tai satrijos raganos proza. ir visi prigalvoti stebuklai tik prigalvoti. megaujiesi kad moki be klaidu rasyti. bet neieskai giliu dalyku kaip nebezinai ka daryti ar galvoti ar rasyti ka smegenys liepia - nuslenki i fantazija. taip buna kai zmogus neturi skaudzios patirties, issamiu ziniu apie reikala kuri apraso, o rasyti norisi. tai kas ten tau skauda? ogi nieko.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-12 15:35
Menelajas
Hm..juk driežas iš galies yra :
drakonas(mitologija), slibinas( krikš. piktosios dvasios simbolis)
  Slinkis, šliužas - keiantis pasibjaurėjima - bet čia jo nėra - peržiangiamas. Ko visuomenė nesugeba padaryti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-12 15:28
Menelajas
Erdvės "konstravimas" subtilus ir daug pasakantis (simboliškas), būdingas ne tik šiam tavo darbui.
  Grubios, žemėtos pirštinės:)...kiek daug jos pasako:) Socialinis jautrumas ir nebylus vidinio pasaulio atskleidimas
  Pskutinio sakinio prielaidą gali padaryti ir pats skaitytojas - nors nesakau, kad nereikalingas. Tik negrakščiai įpintas. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-06 22:06
baklazanow
man tiesiog patiko. tikra-netikra si istorija:) aisku sunkoka butu drieza laikyti uz koju, greiciau prispaust kaip nors, bet cigonka tai tikroviska pasirode, iki to momento kai drebinti ta medini irengini pradejo:) siaip grazi kalba kurinio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-04 17:55
Dalius_
pasaka!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-01 13:23
BIO derma L
elgiasi nesielgia. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-27 19:39
Kirvoboica
4-
niu nesielgia taip čigonė(lė)s ;)
ryto rūkų vaiduokliukai.. o pieninė užtruko kažkur.. nors, gal viskas įvyko per kelias minutes tik :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-27 18:11
Agnus Dei
ryškus ir originalus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-22 18:24
Sniego mėnuo
Patinka tas tikroviškumas sumišęs su kažkuo panašiu į sapną.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
1 2 3
[iš viso: 53]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą