Užaugs, kaip vaikystėje, baimės ir drąsos,
Žinau, niekada nepamirši
Maldos pakartot, nes pamiršus prarasi,
Palaidosi vakaro tirščiuose.
Tarpuvartėj keičiasi žingsniai ir slėgis,
Akių neatmerkus prieš liūtį,
Guldai savo tylą į lopšį, bejėgę,
Laike tik varinės gegutės
Nuo tavo alsavimo lydės, kapsėjo,
Vynių smaigailiais lyg į karstą,
Kaip lietūs į tuščią žvaigždyną persėjo,
Buvai juk paklydus ne kartą,
Prie įsščių kur suteka baimės ir drąsos,
Per dangų nusiiria valtys,
Galbūt ir krantų niekada nesuras jos,
Galbūt nesurasim ko kaltint,
Už pėdą rasotais žemčiūgais prilytą,
Pagirdytą vienumą t a v o