Prieš lietų. Ten

Tą akimirką
prieš lietų
pakutiniuos saulės
raudonuos gaisuos,
kai oras dvelkia
mėtomis,
žiemos miegu.
vieni -
trupa kaip grumstas,
paliesti
tamsos nagų.
kiti
laido keiksmus,
nugvelbtus
žaibui iš užančio.
veidais,
įtemptais tarsi laidai,
gręžiojasi į debesį
apsimesdami,
kad tai vėjas juos.
Aš gi sėdžiu
ir juodą katę glostau.
akimis.
pirštų galais.
žinau -
net ir audra yra gerai,
kai tau tiesiog -
Ramu


2006 07 22  23. 16