Tūkstantis viena naktis bemiegė

Jau tūkstantis viena naktis bemiegė,
Suderinam laikus ir baimės pulsą,
Kaip paukščiai išpažįsta kintant slėgį,
Prie klauptų dėsiu galvą jeigu pulsi.

Jau tūkstantis viena naktis kantrybės,
Dulėjo dūdos, kardai, vario skydai,
Aštrus klaustukas virš galvos pakibęs,
Tuštėja gretos, mainosi palydos.

Jau tūkstantis viena tyla prieš audrą,
Paleidžia įkaitais upes, bet visos,
Į kūną bėga ir gelmėj taip skauda,
Jau tūkstantis viena, nebeprašysiu,

Daugiau kartoti, kad esu išduotas,
Tarp žiemryčio žemčiūgų tylą renkant,
Senatvės lopšyje užmigs kuprotas
Pasaulis pribuvėjos rankose...

2006. 08. 16
vėstant arbatai