Keli nutikimai Jėzui iš Nazareto

Vieną giedrą vidurdienį mažasis Jėzus stovėjo galulaukėj ir žiūrėjo pro pirštus į saulę markstydamasis. Buvo pats vasaros įkarštis. Saulė didingai kybojo dangaus žydrynėje. Ir Jėzui kažkas galvoje sukirbėjo.
- Aš esu dievo sūnus! – bėgo šaukdamas.
Parbėgęs į kiemą lakstė ratais ir šūkaliojo:
- Aš – dievo sūnus!.. Dievo sūnus!..
Čia Juozapas čiupo mažąjį už pakarpos. Ir taip rimbu jį prilupo, jog noras šūkauti su visam praėjo. O jei kada ir norėdavo sušukti, griebdavosi maldos instinktyviai.

* * *
 
Kartą Jėzus vaikščiojo pakele, skainiojo uogas ir valgė. Netikėtai pasirodė velnias, griebė Jėzų ir nunešė ant aukščiausio kalno.
- Jei esi dievo sūnus, - tarė nelabasis, - be vargo nužengsi nuo šio kalno ir nieko tau nenutiks.
- Tavęs nėra, - nesutriko Jėzus. – Aš privalgiau pakelės uogų ir jos sukėlė vaizdinius. Tu esi vienas jų.
Velnias suprato, esąs tik trumpa haliucinacija, ir pasišalino nusiminęs. O Jėzus nužengė nuo kalno. Nuo to karto nieko nebijojo.

* * *
 
Jėzus vaikštinėdavo po kaimus ir darydavo stebuklus. Kartais net po tuziną per dieną.
Viename kaime Jėzų pasitiko minia. Iš minios artyn puolė raudanti moteris.
- Mano dukrelė!.. – vaitojo nelaimėlė. – Mano mažylė nebegyva!
Jėzus priėjo prie gulinčios mergaitės ir tarė:
- Mergaite, kelkis.
Ir ši pakilo. Visi stebėjosi ir šlovino geradarį. O motina bučiavo jam kojas.
Bet parsivedusi dukrelę namo pasigailėjo. Mergaitę lyg velnias būtų apsėdęs. Kaukė nesavu balsu. Visą dieną viščiukus po kiemą vaikėsi. Nesidavė paliečiama, urzgė ir kandžiojosi. Taip visą savaitę siuto. Kol neapsikentusi motina šunimis užpjudė.

* * *

Kai Jėzus su mokiniais susėdo paskutinės vakarienės, jį kamavo bloga nuojauta. Nužvelgė kiekvieną mokinį įdėmiai. Atkreipė dėmesį į Tomą dvynuką – ilgaplaukį, barzdotą. Po vakarienės pasivadino jį į šalį ir kažką pašnibždėjo ausin.
Vakarop atėjo suimti Jėzaus. Judas norėjo šį pabučiuoti, bet prie paties prišoko Tomas dvynukas ir pakštelėjo į žandą. Visi mokiniai išsilakstė, o kariai išsivedė Tomą dvynuką.
Jėzus ramus nuėjo gulti ir miegojo tris dienas, kol atsikėlė.