apie tą mergaitę
kuri man atnešdavo
lietuvos rytą kiekvieną šeštadienį
aš nieko nežinojau
tik matydavau jos drebančius pirštus
ir liūdnas akis
visada duodavau jai tris litus
be grąžos
ir pagalvodavau -
"kažkas negerai"
kai vieną šeštadienį ji nepasirodė
ir nepaskambino kaip visada
trumpai ir baukščiai
aš sunerimau
nuėjau iki artimiausio
LS kiosko
ir nusipirkęs lietuvos rytą
už du penkiasdešimt
įnikau skaityti penktąjį puslapį
ačiū dievui - apie laikraščių mergaitę nebuvo nė menkiausios žinutės
bet velniava -
kaip paprastai žmonės dingsta iš mūsų gyvenimų
su visomis "arbatomis"
- velniava - išmečiau lietrytį ir patraukiau namo
man rytas lietuvoje buvo sugadintas
ir dar šeštadienio