Senelis pasakė sėskis man ant kelių anūkėli
Štai tau vienas -žvyrkelis prie Nemenčinės
Štai tau kitas -betoninis Vilnius- Utena
Nors neauksiniai mano keliai bet mes dar paarsim
Taip dar paarsim paantrinau
Kiuskiuskius į Šakius
Senelis kelius į viršų kilnojo
O aš šiknele žemę ariau
Šiknelės švelniais plaukeliais akėjau
Kai aparėm pusę Lietuvos
Nulipau
Įkaitę mano šiknelės pusrutuliai atvėso
Ir oras
Atvažiavo manęs tėvai
Iš kaimo į Vilnių paėmė
Rugsėjo pirmą tau į mokyklėlę sūneli
Senelio draugai žemdirbiai
Išlydėjo gražiai
Atnešė sūrio medaus pieno
Kaimiškos duonos
Čia anūkėliui sakė
Bet sakės man tėvai nedavė
Patys išgėrė
O kitą vasarą kai atvažiavau
Senelio jau nebuvo
Nebuvo ir dar kitą
Ir dar
Mane didelį dabar nėr kam ant kelių pasisodinti
Mano didelės šiknos nėr kam panaudoti
O ir sakės nė su žiburiu kaime nerasi
Todėl dirvonuoja pakelės
Dirvonuoja pasėliai
Ir viskas eina velniop
Nėra ateities
No Future