Spaliokronika

tėvas neberūko balkone
reiškia baigėsi, amžiną atilsį,
vasara

vaikai renka nuo žemės
mirusius laumžirgius
ir raudodami rodo juos
savo ankančioms bobulėms

laiptinėje įsuko naujas lemputes,
tapo per šviesu ir
trylikamečiai liovėsi ten bučiuotis

liūdnai žiba saulėje
mūsų kiemsargio auksinis dantis:
jau savaitę jis pensijoj,
o lapus šluoja kitas

tavo rankos daugiau neateina -
mano nugara
lėtai apauga piktžolėm