Eilėraštis turi gimti iš laiko,
Iš nakties šnabždesių ir tylos;
Iš mano verksmo, iš tavo juoko,
Iš gervės skrydžio ir lazdos,
Kuri pražys, kai mėnuo - mano slaptas draugas -
Kartu su saule ryšis patekėt.
Eilėraštis turi gimti iš jausmo,
Iš to amžino tuksėjimo giliai many;
Iš žaibo blyksnio ir iš griausmo,
Ir iš veidų, besislepiančių šuliny
Nuo kaukių. Vaidint gyvenimą sunku.
Save apgaudinėti skauda.
Eilėraštis turi gimt iš vilties,
Iš upės srovenančios per būtį.
Iš praeities, iš ateities,
Iš vizijų, regėjimų ir žodžių,
Kuriuos aš į save sugėrus godžiai
Jaučiu toliau gyvenant manyje.
Eilėraštis turi gimt iš manęs.