rašyčiau taip
apie kažką brangaus lyg žodžiai motinos
už vakaro pavargusios užuolaidos
lyg vėjas lyžteltų prieš laiko srovę
jau nebegalinčio atmerkt akis
brangaus prisiminimo
kur atgalinis adresas beprasmiškas
jau rankos nepaspaus gyvenanti tik širdyje
už atminties gelsva lemputė tarpdurio užuolaidos
ir siluetas vakarojančios
jos pusbalsis sargyboj mano miego