Dėina ė naktės

Dėina genas nakti
A gėrdiejuot – genas?
Nuor anou uždegtė
Ka žvaizdelės senas

Kor i taka pėnas
Nežibieto aiškē,
Būto nosėmėnus
Vėsa dongaus aikštė.

Gienies ė paėlsa –
Nesogausi paukštė,
Kors tomsybė pėlsta
I padongė aukšta

Lūpas nosėkromtė
Dėina nosėmėnus,
Kāp tėkriausi plompa
Prisispruoga vyna...

Bet tujau po šaltiu
Naktės jem trumpietė
Dėinuos piedas baltas
Viputinius mietuos

Bet anā šīkštuolē
Da daugiau nuoriejuos
Išdraskytė guoli
Naktėis karalėjės –

Mienou ka išnykto,
Žvizdės ka užgesto,
Ka naktelė nykė
Kas doubie užkasto

Neėlgā betroka
Tuos dornystės keistas
Rodėnėnė rūka
Drobolės išskleidus

Viel naktės atgėjė,
Sotemuom grūmuojė –
Baisē pailgiejė
Anuos joudas kuojės

Tēp ė tor jug būtė
Niekor nenošuoksi –
Šaltė viejē pūtė
Vasarā i nuosi

Vo po tuo viel saulė
Jiemė ilgint dėina
Kol žvaigždīnā Šaulė
Atsėsokė ėinas

Vasarini laika
Nešė viel pasauliou
Ė dėina paklaikus
Griaužė naktėi kaulus

Tēp ė sokuos ratā,
Keities metu spalvas,
Kol dėina soprata –
Naktės īr so galvo...

Ė abėm gīventė
Rēks po erdvės skraistė:
Naktėi – tomsē temtė,
Dėinā – švėisa skleistė...