Taip (ne)būna

Prarastas laikas - nemokamas,
Knygos lapuose - tuštybė: (ne) skaityk, - (tavo žodžiai!)
Namai nebetapo mano užuovėja
Kalbu su tavim apie tai jau vienuoliktą kartą.

Suplėšytas kilimas:
su baltais mėnuliais ir mėlynais povais.
O tos rudos gėlės dar kvepėjo praėjusį antradienį...

Kalbinu šiandien apniukusį tavo žvilgsnį -
mažais pavydžiais šauktukais.
Rodai kilimą - pilną geltonų purienų:
puolam į nuodėmę ir šį kartą.
***
Paguosti tau ir vėl nepavyko
(o kaip reikėjo...).
***
Tavo žvilgsnis iš gėdos slepiasi už stiklo:
tokio purvino ir aštriai gudraus.
Nuseku jį su viltimi - susižeisim (?)

Deja, ir šį kartą tau pavyko apeiti:
                mano ištikimybę,
                        šunišką prieraišumą
                                    ir vienišumą.

Mėlyni povai ruošiasi karui.
Balti mėnuliai virsta šukėmis (taip nebūna!)
Kilimo pasaka tęsiasi.
O mūsų?