liūdnai girgždi uosto grandinės,
pro rūką sugrįžta baltos žuvėdros.
sena valtis ramiai siūbuojasi
akmens spalvos vandeny.
šianakt dangus arti,
retomis akimirkomis atrodo,
kad esi kažkur šalia savęs,
bet vėjas nusineša mintis.
tik lieka nuoga siela stovėti
ant jūros nugludintų akmenų molo.
liūdnai girgždi uosto grandinės.
skruzdės žingsniais rytas ateina.
nedrąsūs žuvėdrų sparnų mostai.
į mano sudžiūvusią žemę grįžta rytojus...