***

Naktis.
  Už lango vėjas kaukia.
    Lygiai taip, kaip šėlsta širdyje.
        Na ir kas.
          Išaušus rytui,  užsidėsiu kauke,
              Ir šypsena sutiksiu  vėl  tave ir jį, ir ją.

                Vadinate mane linksma
                    Ir viens iš komplimentų: -
                    „Gera būt šalia“.
                      O tuo metu...
                      O tuo metu širdis taip daužos,
                      Tartum klyktų:
                    -Palikite  visi ramybėje mane!

                    Rytas.
                    Aš lauksiu vėl nakties,
                  Kad ašara, per dien širdy giliai nešiota,
                Pavirtus skausmo ežeru,
              Nuplautų veidą, pavargusį nuo kaukės,
            Kuri kasdien vis darosi sunkesnė.

          Aušta rytas.
      Dar viena diena.
    Šypsena sutiksiu ir tave, ir jį, ir ją...