Nusidažiau raudonai plaukus-
Maniau, aguonoms pasiskųsiu,
Kad lubinai išlydė vašką
Ir uždegė žvakes
Per ryškiai mėlynas,
Jų nepašventinę
Koplyčioj vėjo.
Nusikirpau trumpai blakstienas-
Maniau, akimirksnį sugausiu,
Kai varškę trupiniais
Pasėję,
Ievos
Suklaupia palei kelią
Melstis.
Paklojau patalą ir laukiau-
Maniau, šį vakarą ateisi
Išlygintais laukais,
Krakmolytais papieviais,
Tarpuvartėj įsupęs miglą,
Su atspaudu šviesos
Ant delno.
Pirmas posmelis - rytas
Antras - diena
Trečias - vėlyvas vakaras, naktis
Puiki visuma, graži idėja, švelnus meniškumas, truputis įpinto mergaitiško žavesio ir to užtenka, kad galėčiau pasakyti - patiko. Tikrai. Jokios kritikos. Bet iki mėgstamiausio - truksta kažkokio dar "cinkelio"...
Nežinau, gal ir Baranauskas, bet aš čia norėjau apie tą akimirksnį, kurį ne visada pavyksta sugauti, kad nekartočiau Baranausko, tada galėtų būti taip:
Nusikirpau trumpai blakstienas-
Maniau akimirksnį sugausiu,
Kai baltas drobules
Suplėšę,
Ievos
Suklaupia palei kelią
Melstis
Pirmas posmelis - rytas
Antras - diena
Trečias - vėlyvas vakaras, naktis
Puiki visuma, graži idėja, švelnus meniškumas, truputis įpinto mergaitiško žavesio ir to užtenka, kad galėčiau pasakyti - patiko. Tikrai. Jokios kritikos. Bet iki mėgstamiausio - truksta kažkokio dar "cinkelio"...