Futbolo kamuolį baksteliu- dūžta lukšte dalmantinas,
amsi, vizgina uodegą. Sveikas, uždusėli sarge,
žaiskim dėmėtais atspalviais, gramdykim balzganą grimą,
o, paslaptinga jos nuotaika virš apledėjusio parko,
Ko tau prie liūdesio norisi? Aišku, kad vyno, praeivi,
lėtas tu - liksi nematomas už apsiraizgiusio tinklo,
krebždesiu vėjo kartojas lemtys rimuojančių deivių,
laša tiesiai į vakuumą nuo medžių trupantis tinkas.
Liekam po du ar po vieną, ritamės lojančiom gatvėm,
erdvės išskaidytos lempų, reklamos ir lūšnų dekoro,
antkakliais žybčioja skverai, urzgiančios miesto vienatvės
ugnį nulaižo nuo rampų, švinu apipildamos orą ...
ir šį skaičiau 5 dienas...
man lengviau skaitosi eiliai
iš tempti vertikaliai:)
manau - lengviau ritmą valdyti (išnaudoji -nauja eilutė - pauzė)
čia reikia skaityti kelis kartus, kol pauzes sudelioju ir muzika girdžiu...
antra strofa silpna, mano galva, labai darko nutrūkęs metras 3 eilutėj, bei pernelyg atitrauktas "tinklas" nuo paties kamuolio verčia nemaloniai stabtelėti. Kai kur tikrai nesaikingas dekoras, jo labai daug (pernelyg daug veiksmažodžių ir būdvardžių, bet dirbi vis geriau ir geriau, G., tą pagarbiai tenka pripažinti. Ir labai džiaugiuosi, kad paties eilės įgauna "svorio", tik neperlenk:))