Spoksau į plastmasinę dėžę
Užstoja man vaizdą i kiemą..
Vadinu ją informacijos priemone…
Vaidinu susidomėjimą.
Liemenėlių kovoje įkopiau į trečią lygį.
(liko dar dui r kasnors pastebes mano prota)
O gal ir ne.. (aš nuo gimimo juk, kuprota)
Vaidinu laukimą…
Beviltiškai raudantį bachą
Perrėks “Kastaneda”
(mirusiesiems dera jausti savo vietą)
Vaidinu pasipiktinimą…
Išeisiu į žolę ieškoti užuojautos
Atleiskite, šis sklypas jau išnuomotas
(ta prakeikta savižudybės nuojauta)
vaidinu, kad man rūpi…
medituokite prie išmetamųjų vamzdžių
(čia pigiausia)
plakatai gatvej. Pusnuogės kaliausės.
Vaidinu, kad į jas nežiūriu.
……………………………………………………Tik leiskite man………………………………. šioje kolektyvinėje eroje ………………………………………………………………………….. suvaidinti vienatvę…
”Kauno” parduotuvėje perpjaunu sau gerklę.