Mačiau tave kovą
balandį gal užę
ties parku
suoliuko
(žinai juk
kaip būna)
nubėręs dūlėjimą
datules
gruodį
ranka nesirėmęs
susilenkei
sėdais
(čia pirmą ne trečią ne kovo jau kartą
nei meistro nei dėlei
dantiraščiu varstei
slopinamą vengiamą
dygsniais
iš tolo)
baigiau kur?
a sėdais
suplukę šermukšniai
(ten augo ties
varstais)
šnairavo
po kojų
tau lankstės
matei nematei
delnus rodžiau
lipniais spanguolynais
taip sėdais
krepšelis nunertas
kaišytas dėmėm
uogų slyvų
pernykščių
ištrauksi gvazdikų
šafrano rietimų...
- - - - -
spaudos
tad maketo
suspausto -
neslėgto puraus
anei
lyno
šlaitų nei
šiaudinių
tik laikraštis
antraštė -
kelkis
(įžemintas langas
atatupsta)
datulės
dūlėja
senam prikaistuvy
(nutildysiu erzina)
ant kelio
nuo liepų
minėjimais rėžias
katės nujautimas
jutimas
mažytis
(už kelio alėja nutyli gyvuosius taip tuščia – tik tuščia)
murmėti
gal grįši negrįši
užlies
nuliūdimas
nutirpusį miegą
(boluoja už kirčio kur langą atskyrė nuo miego
į miegą - nuo ryto)
negrįši
kaimynas -
labs rytas!
tai labas
o kaip gi...
dėkoju už spaudą
o kaip gi
ir šypsniais
ne taip
būna užę
žinai juk