*  *  *

alyvų ir nuolatinio pavasario gelmės –
idealas tarsi erotika
tarsi ciklopo sąžinė
stalo
„Soboro“
akivaizdaus baltumo
kuklumas
silueto avinėlio
tikroji meilė
oro sugaištis
jau išdurtom akim nosim
aklas žodis
literatūra šviežia skaisti –
įtaiga.
suskambus
vaidenasi
kreiva
šlykšti
bjauri
realija
indulgencinė sąžinės išpirka...
mirksta gėlės
save bjauriai akcentuodamos
sureikšmindamos
svajodamos...
atrakciškai bėgioja
sugaištinė sankryža
savanaudiškumas atsiduria
arti yra
yra arti siekiamas skrydis
iš mirties bizantiška pradžia
spraudžia savo nuomonę
jie jos narcizai tulpės  ir gvazdikai
ištrokšta be
vandens
vandens kolkas nėra ...
praranda grožį jie
išorės daly
spindi na gal ...
slypi dalelė...
ir nutraukta
ir nutrenkta
ir numesta
ir nušvilpta
jų greit prabėganti jaunystė
to viesulo
savanaudiško
banga
suvystė
gyvavusio
siūbavusio jaunumą...
sukelk  jausmus
ir apdainuok
supančiok
savus
balzganus
tuštumo kūnus
su lyg aidėjimu kurio nėra
valingus
nevalingus
nevalingus
valingus
jausminius vienetus
pasakė ji padovanok
ar atiduok
eridano
ir visų gryną
tyrumo
leksiką miglą
atpalaiduok tiktai ne sau.