Vėtrungių čakona*

– a u  g i j a
– v y d i j a
– n a u g i j a*

vėtrungės spengia
ant stogo
kopgalio kanklės –
į dangų
saulė virš skaisgirio –
uoga

skauda įskaudintus
konus* –
smūtkų rasom
užkapotus
ir varijuoja
čakonos –
slenkančių klampsmėlių
puotos

svidinos akys
kurėnų –
šviesą praleidžiantys
kūnai
nosis į žvaigždę
įrėmę
aprauda patį
gerumą

slenka smėlynų
karūnomis
išsižadėjimas
visiškai
daikto. savęs –

tik orumas
smelkias šventėjimo
kryžkryžiais

– a u g i j a
– v y d i j a
– n a u g i j a

žodžiai. ne tie –
išsakytieji –
spengia labiau
kurie tyliai
konais kojūgaly
švyti
ir susimąstymą
saugo
savo dermės
neišduoda

– a u g i j a
– v y d i j a
– n a u g i j a

vėtrungės spengia
ant stogo



1. čakona (chacona) – 17–18 a. muz. kūrinys, dažniausiai –
                                                                polifoninės variacijos 

2. senosios prūsų prokalbės žodžiai:
 
    augija – kas gyva, auga, keičiasi
    vydija – kas viduje, mumyse
    naugija – kas neauga, negyva

3. konai – prūsų kapo kojūgaly statomi dekoratyviniai stulpai     
      (krikštai)


I. D.
2004, lapkritis